Video

  • Emigracija…

    rugpjūčio 1 2013

    Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2013 metų sausio mėnesį buvo didžiausias skaičius išvykusių iš Lietuvos – net 3623 žmonės, vasarį – 2857, kovo mėnesį skaičiai keitėsi nežymiai, o balandžio mėnesį gerokai šoktelėjo, palyginus su vasariu ir kovu – net 3572. Naujausiais duomenimis gegužės mėnesį buvo 3126 išvykusių žmonių, birželio mėnesį 3073 žmonių, išvykusių iš Lietuvos. Emigracija Lietuvoje vis dar populiari, statistikos skaičiai kartais nežymiai mažėja, bet dažniau didėja.
    Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Išskyrus atskirus laikotarpius, kada įvairios priežastys (pvz., pasauliniai karai ar sovietmetis ir „geležinė uždanga“) ribodavo emigrantų skaičių, Lietuva nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Lietuvos gyventojų emigracijos pradžios galima būtų ieškoti XIII-XIV a. Niekas nežino, kiek aukštuomenės ir kariuomenės likučių ištirpo slavų tautų erdvėje tarp Baltijos ir Juodosios jūros, kada Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įgijo imperinių bruožų.
    Nuo XVI a. emigraciją daugiau lėmė ideologinės, religinės, ekonominės ar politinės priežastys. Tačiau tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje išaugęs emigrantų skaičius lėmė ekonominės sąlygos (darbo jėgos perteklius, silpnas pramonės vystymasis) skatino gyventojų migraciją į stipresnius pramoninius miestus ir regionus, pirmiausia Latviją ir kitas Rusijos gubernijas. 1897 m. įvairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, 1897-1914 m. dar apie 74 tūkst. lietuvių išvyko į Rusijos imperijos miestus.
    Apie emigracija daug kalbama ir nemažai rašoma, bet esminės didelės emigracijos priežastys neįvardijamos, arba todėl, kad nedaromi tyrimai, arba todėl, kad įvardinti rezultatus politiškai nenaudinga. Antroji priežastis arčiau tiesos, nes palikti tėvynę žmonės ryžtasi tikrai ne vien dėl ekonominių priežasčių. Bet ekonominis suinteresuotumas įvardijamas dažniausiai, todėl, kad jis visada yra vienas iš sudedamųjų, tarp priežasčių, kurių suma verčia žmones pasirinkti emigracijos kelią.

    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo, Lietuvos Respublikos Seimo narys, ekonomistas, VU profesorius Povilas Gylys, teises profesorius Alfonsas Vaišvila Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)

  • Apie 27 liepos eisena…

    rugpjūčio 1 2013

    Liepos 27 d. Vilniuje įvyko seksualinių ekstremalų – homoseksualistų, save vadinančių „gejais“ eitynės. Apsupti gausių policijos ir specialių dalinių pajėgų homoseksualistai praėjo Vilniaus Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kurioje įvyko jų mitingas.
    Sostinės gyventojai dorovės normų laužytojus pasitiko šūkiais: „Agresyvios mažumos diktatui – NE!“, „Gėda Lietuvai: homoseksualistams – ne!“, „Aš nepritariu homoseksualizmo propagandai“, „Mes už laisvę, jūs už liga.“….
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)

  • Apie darbo grupės…

    liepos 30 2013

    Algirdas Butkevičius paklaustas apie valstybės vadovės pastabas, kad valdžia neretai tik imituoja darbą, sukurdama pernelyg daug darbo grupių ir per ilgai skaičiuodama bei svarstydama, kaip išspręsti šalį kamuojančias problemas, Vyriausybės vadovas netiesiogiai atsikirto p. Grybauskaitei.
    „Darbo grupės reikalingos tam, kad priimtume teisingus, apsvarstytus sprendimus, kad įsigilintume, kokį palikimą gavome iš buvusios valdžios, kad rastume, kokius įstatymus reikia keisti“, – aiškino p. Butkevičius. Jis taip pat teigė, kad priimant strateginius sprendimus būtini kruopštūs paskaičiavimai: „Esu ekonomistas, todėl neįsivaizduoju, kad be paskaičiavimų priimtume svarbesnius sprendimus. Priešingu atveju tapsime finansiškai priklausomi įgyvendindami strateginius projektus.“
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Nesteckis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma , Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, pirmosios Vyriausybės prekybos ministras Albertas Sinevičius. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)

  • Apie jaunimo užimtumą Lietuvos vasaros metu.

    liepos 25 2013

    Vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimas yra viena iš neformalaus vaikų švietimo veiklų. Vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį garantijos yra nustatytos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 31 straipsnyje skelbiama, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Be to, valstybės dalyvės, gerbdamos ir skatindamos šias teises, prisideda, kad vaikui būtų suteiktos atitinkamos ir vienodos galimybės dalyvauti kultūrinėje bei kūrybinėje veikloje, praleisti laisvalaikį ir poilsiauti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė ir vietos savivaldos institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus, sanatorijas, sudaro sąlygas vaikams naudotis socialinio draudimo teikiamomis lengvatomis. Pažymėtina, kad nors kiekvienais metais įvairiuose lygmenyse diskutuojama, kaip užtikrinama vaiko teisė į poilsį, aptariamos vaikų vasaros poilsio ir užimtumo problemos bei galimi jų sprendimo būdai, tačiau praktikoje jie yra sunkiai įgyvendinami.
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo dailininkė, etnografė Gintare Markevičienė, Alytaus sporto rumų treneris Mantas Atmanavičius , Lietuvos Šaulių sąjungos vadas Plk. Antanas Plieskis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Pirmininkas Julius Panka. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS

    Komentarai (0)