Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2013 metų sausio mėnesį buvo didžiausias skaičius išvykusių iš Lietuvos – net 3623 žmonės, vasarį – 2857, kovo mėnesį skaičiai keitėsi nežymiai, o balandžio mėnesį gerokai šoktelėjo, palyginus su vasariu ir kovu – net 3572. Naujausiais duomenimis gegužės mėnesį buvo 3126 išvykusių žmonių, birželio mėnesį 3073 žmonių, išvykusių iš Lietuvos. Emigracija Lietuvoje vis dar populiari, statistikos skaičiai kartais nežymiai mažėja, bet dažniau didėja.
Lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Išskyrus atskirus laikotarpius, kada įvairios priežastys (pvz., pasauliniai karai ar sovietmetis ir „geležinė uždanga“) ribodavo emigrantų skaičių, Lietuva nuo XIX a. pabaigos buvo viena iš daugiausiai emigrantų (pagal gyventojų skaičių) pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Lietuvos gyventojų emigracijos pradžios galima būtų ieškoti XIII-XIV a. Niekas nežino, kiek aukštuomenės ir kariuomenės likučių ištirpo slavų tautų erdvėje tarp Baltijos ir Juodosios jūros, kada Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įgijo imperinių bruožų.
Nuo XVI a. emigraciją daugiau lėmė ideologinės, religinės, ekonominės ar politinės priežastys. Tačiau tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje išaugęs emigrantų skaičius lėmė ekonominės sąlygos (darbo jėgos perteklius, silpnas pramonės vystymasis) skatino gyventojų migraciją į stipresnius pramoninius miestus ir regionus, pirmiausia Latviją ir kitas Rusijos gubernijas. 1897 m. įvairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, 1897-1914 m. dar apie 74 tūkst. lietuvių išvyko į Rusijos imperijos miestus.
Apie emigracija daug kalbama ir nemažai rašoma, bet esminės didelės emigracijos priežastys neįvardijamos, arba todėl, kad nedaromi tyrimai, arba todėl, kad įvardinti rezultatus politiškai nenaudinga. Antroji priežastis arčiau tiesos, nes palikti tėvynę žmonės ryžtasi tikrai ne vien dėl ekonominių priežasčių. Bet ekonominis suinteresuotumas įvardijamas dažniausiai, todėl, kad jis visada yra vienas iš sudedamųjų, tarp priežasčių, kurių suma verčia žmones pasirinkti emigracijos kelią.
Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo, Lietuvos Respublikos Seimo narys, ekonomistas, VU profesorius Povilas Gylys, teises profesorius Alfonsas Vaišvila Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.