Ar gresia antrasis lietuviškos spaudos draudimas?

Lietuvos atgimimą visuomet lydėdavo laisvo spausdinto lietuviško žodžio atgimimas: taip buvo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, taip buvo ir 1988-1990 m., kai išsivadavus iš cenzūros pančių pasirodė „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, „Respublika“.
Tačiau lietuviškas spausdintas žodis sparčiai stumiamas iš viešojo gyvenimo. Ne tik dėl naujų informacijos technologijų sukeltos visuotinės popierinės žiniasklaidos krizės. Šią krizę pagilino ir sustiprino ir Lietuvos valdžia, kai A.Kubiliaus Vyriausybė „naktinės reformos“ metu panaikino PVM lengvatą laikraščiams ir žurnalams, vėliau dar surado klastingų būdų, kaip apsunkinti nepriklausomos lietuviškos spaudos gyvenimą, pavyzdžiui, už etikos pažeidimus leidinys praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose ir teisę į mokestines lengvatas (tokios bausmės nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje). Lietuviški laikraščiai, ankstenių kartų su tokia meile ir pasišventimu leisti, puoselėti, šiandien yra nuvertinti. Ir sykiu dėl didelių pardavimo ir prenumeratos kainų virtę prabangos preke.
Apie tai, taip pat apie reformuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas RUDZINSKAS ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Gražina ŠMIGELSKIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.