Video

Nors dabartinė valdančioji dauguma rinkimus į Seimą laimėjo su darnios valstybės pažadu, tos darnos stinga ir pačiame Seime, ir jo santykiuose su prezidentūra ir Vyriausybe ar Ministrų kabineto santykiuose su prezidentūra: premjerui atsisakius atleisti vieną ministrą, prezidentas blokuoja kito ministro paskyrimą. Kodėl kyla tokie konfliktai tarp valdžios šakų ir valdžios žmonių, ar įmanoma jų išvengti?
Turim naują prezidentą, turim Seimą ir Vyriausybę, tačiau pasigendu darbo „vardan tos Lietuvos“. Puikiai prisimenu 1997-1998 m. prezidento rinkimus, kai jūs, gerbiamas Artūrai, antrame ture rungėtės su Valdu Adamkumi. V.Adamkus tapo Lietuvos Respublikos prezidentu, po pusantrų metų jūs tapote Seimo pirmininku. Nors buvote oponentai, tačiau susidarė įspūdis, kad prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė buvo vieningi. Vėliau išryškėjo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės noras dominuoti valstybėje, ignoruojant ir net žeminant Seimą, jo valdančiąją daugumą. Dabar turime kitą prezidentą, tad ar pasikeitė situacija?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Seimo pirmininkas, generalinis prokuroras Artūras PAULAUSKAS, politologas Vytautas SINICA, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Artėjantis atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmetis- proga atsigręžti į nueitą kelią. Taip pat palyginti 1918 m. ir 1990 m. nepriklausomas Lietuvas.
Ką mes pasiekėme per trisdešimt metų, kai buvo atkurta nepriklausomybė? Ar galime palyginti pirmąjį nepriklausomybės dvidešimtmetį, po 1918 m., su dabartiniu trisdešimtmečiu, po 1990
m.?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarai Česlovas JURŠĖNAS, Mečys LAURINKUS, Egidijus BIČKAUSKAS, Audrius RUDYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Lietuvos atgimimą visuomet lydėdavo laisvo spausdinto lietuviško žodžio atgimimas: taip buvo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, taip buvo ir 1988-1990 m., kai išsivadavus iš cenzūros pančių pasirodė „Sąjūdžio žinios“, „Atgimimas“, „Respublika“.
Tačiau lietuviškas spausdintas žodis sparčiai stumiamas iš viešojo gyvenimo. Ne tik dėl naujų informacijos technologijų sukeltos visuotinės popierinės žiniasklaidos krizės. Šią krizę pagilino ir sustiprino ir Lietuvos valdžia, kai A.Kubiliaus Vyriausybė „naktinės reformos“ metu panaikino PVM lengvatą laikraščiams ir žurnalams, vėliau dar surado klastingų būdų, kaip apsunkinti nepriklausomos lietuviškos spaudos gyvenimą, pavyzdžiui, už etikos pažeidimus leidinys praranda galimybę dalyvauti viešuose pirkimuose ir teisę į mokestines lengvatas (tokios bausmės nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje). Lietuviški laikraščiai, ankstenių kartų su tokia meile ir pasišventimu leisti, puoselėti, šiandien yra nuvertinti. Ir sykiu dėl didelių pardavimo ir prenumeratos kainų virtę prabangos preke.
Apie tai, taip pat apie reformuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas URBŠYS, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas RUDZINSKAS ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Gražina ŠMIGELSKIENĖ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.