Video

  • Apie Vilniaus miesto skolas…

    liepos 25 2013

    Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. „Respublika“ išsiaiškino, kad tokia situacija susiklostė dėl įstatymuose paliktų spragų. Ekonomistų teigimu, tik laiko klausimas, kada išgirsime apie pirmą šalies istorijoje savivaldybės bankrotą.
    „… mes niekur nepabėgsime nuo milijardinės Vilniaus skolos. Savo neatsakingumu, avialinijų ir kitais projektais Vilnius didina visos valstybės skolą. O savivaldybė artėja prie nemokumo, kai nebesugebės atiduoti skolų. Bet jų bankai juk nenurašys. Labiausiai tikėtinas variantas, kad valstybė turės įsikišti ir gelbėti Vilniaus miestą. …Jei Vilnius paskelbtų nemokumą, tai būtų smūgis visam viešajam sektoriui, nes kristų kredito įstaigų pasitikėjimas juo ir būtų priežastis didinti palūkanas. Tiesa, bankai vis tiek skolintų, nes biudžetinės institucijos bet kokiu atveju skolas atiduos. Man tik keista, kodėl nėra sunorminti tokie dalykai kaip skolinimosi limitai savivaldybėms. Tačiau čia jau reikia finansų ministro klausti, kodėl skaičiuojant skolas imami tik įsipareigojimai kredito įstaigoms“, – sakė P.Gylys.
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vilniaus miesto vicemeras Kęstutis Masiulis , Varėnos miesto meras Vidas Mikalauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius Rimantas Čepas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

  • Ar išdrįsime Vilniuje pastatyti paminklą Antanui Smetonai?

    liepos 17 2013

    Turime ir sau rodyti, jog esame valstybingumo šimtmečio verta tauta. Dera prisiminti ir atminti tuos moderniosios lietuvybės puoselėtojus, kurie anais sudėtingais laikais per palyginti trumpą istorinį laiką valstiečių tautą „pavertė“ savarankišku pasaulio istorijos subjektu – valstybę kuriančia ir puoselėjančia nacija. Tautų daugybė, tačiau savas valstybes turinčių nėra daug. Išskirtinė tarp mūsų valstybės kūrėjų ir lietuvybės puoselėtojų yra Antano Smetonos figūra.

    Bet kalba bus apie Pranciškonų bažnyčia sostinės Trakų gatvėje. Pranciškonų vienuoliai jau daugelį metų siekia atgauti vienuolyno kompleksą Vilniaus senamiestyje. Po devynerius metus trukusio teismų maratono vienuolynas, kurį iki šiol valdė privati bendrovė, grąžintas valstybei. Tačiau Ūkio ministerija teigia, kad dar nemažai užtruks, kol bus nuspręsta, ar atiduoti istorinius pastatus jų statytojams – pranciškonų vienuoliams.

    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Vilniaus Švč.M.Marijos dangun ėmimo brolijos Rekt. Marek Dettlaff OFM Conv., paveldosaugininkę Gažina Drėmaitė, istorikė Rasa Čepaitienė, Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

  • Apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungoje…

    liepos 11 2013

    Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai – pirmą kartą nuo narystės ES pradžios mūsų šaliai teko šis atsakingas uždavinys. Per istorinį pirmininkavimo pusmetį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vyks daugybė su pirmininkavimu susijusių renginių, į Lietuvą nukryps užsienio politikų ir pareigūnų akys.
    Pirmininkavimas – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES.
    Sakydama kalbą pirmininkavimo Europos Sąjungai proga, prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad Lietuva nėra vien tik vartotoja. Nėra ir nebus.
    “Po Lisabonos sutarties pasirašymo įvykdžius ES reformas, t.y. įsteigus nuolatinius ES Tarybos pirmininko (Bendrijos prezidento) ir užsienio politikos vyriausiojo įgaliotinio postus, šalies narės pirmininkavimas – tik parodomasis. Pirmininkaujančioji valstybė, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkė, tęsia darbotvarkės klausimus, svarstomus iki pirmininkaujančio pasikeitimo, atsiranda iki 5 proc. naujų klausimų. Keisti negalima nieko. Tik pirmininkas labiau matomas, nes dalis veiksmų vyksta pirmininkaujančioje valstybėje”, – trečiadienį (2013.07.03) spaudos konferencijoje Seime sakė Kovo 11-osios akto signataras Z. Vaišvila.
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Lietuvos Priekybos Pramonės i Amatų Rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, ekonomistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas Eugenijus Maldeikis, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

  • “Vien tik auksas valdo mus”

    liepos 8 2013

    „Auksas, kaip saugus prieglobstis, buvo sunaikintas, nes paaiškėjo, kad jis nėra saugus. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mažina savo turimas aukso pozicijas.
    Teoriškai aukso kainą turėtų nustatyti vadinamoji rinka. Tačiau jau kurį laiką jokios rinkos pasaulyje nėra – nei aukso, nei akcijų. Šiomis „rinkomis“ taip smarkiai manipuliuojama, kad jos jau seniai neatspindi realios paklausos ir pasiūlos santykio. Juk į rinkas metami trilijonai jokiais ekonominiais rezultatais nemotyvuotų rezervinių valiutų, dolerių ir eurų.
    Nors auksas pinga ir visokie sorošai postringauja, kad neverta į auksą investuoti, tokių šalių, kaip Kinija, Indija, Rusija ir netgi kaimyninė Baltarusija, centriniai bankai aukso atsargas visą laiką tik didina.
    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Seimo narys , Kęstutis Masiulis, Nepriklausoma ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė, Lietuvos asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis KUPŠYS, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.