Video

  • Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinis teismas.

    liepos 22 2014

    2 straipsnis
    Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
    3 straipsnis
    Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
    Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
    4 straipsnis
    Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
    5 straipsnis
    Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
    Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
    6 straipsnis
    Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
    Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
    ,,Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Taip teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas šias nuostatas, savo nutarimuose pabrėžia, jog Lietuvos Konstitucijoje nustatyta valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu. Šiuo principu siekiama išvengti valdžios savivalės arba absoliutizmo.
    Taigi, galima teigti jog svarbiausiais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo uždavinys – apsaugoti šalies valdžios institucijų modelį, palaikyti ir užtvirtinti jų pusiausvyrą bei funkcionavimo darnumą. Konstitucinis Teismas nagrinėja tai, kad kiti įstatymai ir teisės aktai neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai.

    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, Seimo narys Povilas Urbšys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS , Seimo narys ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, teisininkas Saulius Arlauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

  • Dar karta apie pilietiškumą

    liepos 8 2014

    Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, socialinių mokslų daktaras Kazimieras Sventickas, Seimo narė Zita Žvikienė , Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius PANKA, filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

  • Dar karta apie vaiko teises Lietuvoje

    birželio 20 2014

    Vaiko teisės – vaikams priskiriamos ir garantuojamos teisės. Pasauliniu mastu jas įtvirtino JT Vaiko teisių konvencija, priimta JT Generalinės asamblėjos 1989 metų lapkričio mėn. Ratifikuota daugelyje pasaulio valstybių.
    …Visiškai sutinkame, kad smurtas ir nepagarba žmogaus orumui yra opi problema ne tik Lietuvoje, o Įstatymų tobulinimas ir iniciatyvos ieškoti efektyvesnių būdų vaikų saugumui užtikrinti yra sveikintinos. Tačiau minėto įstatymo pataisos ir galimas įstatymo vykdymas, kelia daug grėsmių šeimai, šeimos statusui ir vaikų gerovei.
    Pasigendame dalykinių diskusijų darbo grupėse ir skaidrumo, aptariant siūlomas pataisas bei jų keliamas grėsmes valstybės pagrindui – šeimos institutui. Klausimas, liečiantis vaikus, yra pernelyg jautrus ir delikatus, kad būtų priimtas skubos tvarka. Manome, kad Įstatymai turi didinti žmonių saugumą, o ne įtampą visuomenėje… (Atviras laiškas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO )
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, Seimo narė Virginija Baltraitienė, Seimo narys Rymantas Dagys, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, Lietuvos Respublikos Vaiko teisiu ir ivaikinimo tarnybos vedeja Odeta Tarvydiene. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

  • Apie žemės pardavimą užsieniečiams

    birželio 20 2014

    Seimas nusprendė, kad birželio 29 d. įvyks referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams.
    Iki birželio 29 d. referendumo dėl Lietuvos žemės liko kiek daugiau nei 2 savaitės, o viešojoje erdvėje tyla. Nieko negirdime ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir apie agitacijai skirtas radijo bei televizijos laidas.
    Sava žemė lietuvių tautai yra didžiulė dovana, kurią dera puoselėti ir jausti jai atsakomybę. Išsiparceliavę parodysime pasauliui, kad tos dovanos nevertinome, tad ir patys nesame jos verti. Nesame verti būti istorine valstybine tauta. Nesame verti ir savo istorijos, nes žemės nuomininkai istorijos nekuria. Jie tik prisideda prie žemės šeimininkų istorijos kūrimo. Tokia yra tikroji egzistencinė referendumo klausimo esmė.
    O ar norima pasimokyti iš klaidos be apribojimų užsienio piliečiams parduoti žemę, tą prie Baltijos išlikusį žemės lopinėlį, kurį tūkstančius metų krauju laistė ir prakaitu vilgė nuo pat ledynmečio pabaigos čia gyvenę mūsų protėviai?“
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, Nepriklausomybės akto signataras Andrius Rudys, Lietuvos pilietis Gintaras Aleknavičius, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius PANKA, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.