Video

Lietuvos gyventojai už suvartotą šilumą, elektros energiją ir karštą vandenį atseikėja didžiausią dalį savo pajamų, palyginti su kitais Europos Sąjungos piliečiais. Lietuvos gyventojai jau seniai gyvena energetiniame skurde, tai yra didžiąją dalį savo gaunamų pajamų jie sumoka energetikams už įvairias paslaugas.
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs energetikos ministras profesorius Leonas Ašmantas, Seimo narys Linas BALSYS, Seimo narys Artūras Skardžius, Seimo narys Kęstutis Daukšys. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Pastaraisiais metais visuomenėje vis aktyviau diskutuojama apie tiesioginių užsienio investicijų teikiamą naudą Lietuvai. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą sausio-vasario mėnesiais buvo neigiamas – minus 50,5 mln. litų, o tik vasario mėnesį nutekėjo 350,4 mln. litų TUI. Viešojoje erdvėje aptinkami pranešimai, jog LR Vyriausybė ieško sprendimų, leidžiančių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į mūsų šalį. Bandant atkreipti užsienio investuotojų dėmesį į Lietuvos rinką, steigiamos įvairios organizacijos bei fondai.
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo politinis bei visuomenės veikėjas Antanas Bosas, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Artėjant numatomam lito pakeitimui euru gausėja valdžios atstovų ir šios akcijos apologetų pasisakymų bei straipsnių, demonstruojančių euro pranašumus bei ekonominę naudą, kurią Lietuvos verslas ir gyventojai esą iš to gaus. Taip, bus ir tokių.
Infliacija. Visi pripažįsta, kad euro įvedimas tiesiogiai lems realų, nors esą nedidelį kainų padidėjimą. Tie prognozuojami 0,2 ar 0,3 procento – ne toks jau ryškus šuolis.
Manoma, kad didžiojoje mažmeninėje prekyboje, bent kol valstybinės institucijos stebės kainų dinamiką ir kainos etiketėse bus rašomos ir eurais, ir litais, didelių kainų šuolių nebus. Paskui natūraliai prekybininkai pradės jas koreguoti psichologiškai priimtinų dydžių link.
Dar labiau euras paveiks prekybą, kurioje kainų etiketės nenaudojamos arba gali būti keičiamos nors kelis kartus per dieną ir ypač paslaugų sferą. Joje atsiskaitymai turi „becentę“ tendenciją, t.y. dažnai apvalinama iki pilno piniginio vieneto, iki monetos, „kurios ne gėda paduoti“.
Dar vienas poveikio kainoms aspektas – galimybės tiesiogiai, be jokio perskaičiavimo palyginti kainas Lietuvoje ir kitose euro zonos šalyse. Daug kas mano, kad tai – teigiama euro įvedimo pasekmė. Bet infliacijos atžvilgiu ji taps kainų augimo veiksniu.
Augs kai kurių žmonių socialinių santykių išlaidos, pvz., rinkliavos ikimokyklinėse ir mokymo įstaigose. Jei dabar auklėtojoms gimtadienio ar Kalėdų proga darželinukų tėvai meta po 20-30 litų, kitąmet teks skirti tam reikalui, pvz. 10 eurų.
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė, Seimo narys Povylas Gylys, Seimo narys Naglis Puteikis, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.