Video

Liepos 27 d. Vilniuje įvyko seksualinių ekstremalų – homoseksualistų, save vadinančių „gejais“ eitynės. Apsupti gausių policijos ir specialių dalinių pajėgų homoseksualistai praėjo Vilniaus Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kurioje įvyko jų mitingas. Sostinės gyventojai dorovės normų laužytojus pasitiko šūkiais: „Agresyvios mažumos diktatui – NE!“, „Gėda Lietuvai: homoseksualistams – ne!“, „Aš nepritariu homoseksualizmo propagandai“, „Mes už laisvę, jūs už liga.“…. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo, Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją [Skaityti daugiau...]

Algirdas Butkevičius paklaustas apie valstybės vadovės pastabas, kad valdžia neretai tik imituoja darbą, sukurdama pernelyg daug darbo grupių ir per ilgai skaičiuodama bei svarstydama, kaip išspręsti šalį kamuojančias problemas, Vyriausybės vadovas netiesiogiai atsikirto p. Grybauskaitei. „Darbo grupės reikalingos tam, kad priimtume teisingus, apsvarstytus sprendimus, kad įsigilintume, kokį palikimą gavome iš buvusios valdžios, kad rastume, kokius įstatymus reikia keisti“, – aiškino p. Butkevičius. Jis taip pat teigė, kad priimant strateginius sprendimus būtini kruopštūs paskaičiavimai: „Esu ekonomistas, todėl neįsivaizduoju, kad be paskaičiavimų [Skaityti daugiau...]

Vaikų vasaros poilsio ir užimtumo organizavimas yra viena iš neformalaus vaikų švietimo veiklų. Vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį garantijos yra nustatytos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 31 straipsnyje skelbiama, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Be to, valstybės dalyvės, gerbdamos ir skatindamos šias teises, prisideda, kad vaikui būtų suteiktos atitinkamos ir vienodos [Skaityti daugiau...]

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos finansinio stabilumo apžvalgą, pareiškė, kad bene didžiausią pavojų stabilumui kelia savivaldybių įsiskolinimai. Kai kurių savivaldybių skolos jau viršija pusę jų metinių pajamų, o Vilniaus viršija net ir metines pajamas. „Respublika“ išsiaiškino, kad tokia situacija susiklostė dėl įstatymuose paliktų spragų. Ekonomistų teigimu, tik laiko klausimas, kada išgirsime apie pirmą šalies istorijoje savivaldybės bankrotą. „… mes niekur nepabėgsime nuo milijardinės Vilniaus skolos. Savo neatsakingumu, avialinijų ir kitais projektais Vilnius didina visos valstybės skolą. O savivaldybė [Skaityti daugiau...]

Turime ir sau rodyti, jog esame valstybingumo šimtmečio verta tauta. Dera prisiminti ir atminti tuos moderniosios lietuvybės puoselėtojus, kurie anais sudėtingais laikais per palyginti trumpą istorinį laiką valstiečių tautą „pavertė“ savarankišku pasaulio istorijos subjektu – valstybę kuriančia ir puoselėjančia nacija. Tautų daugybė, tačiau savas valstybes turinčių nėra daug. Išskirtinė tarp mūsų valstybės kūrėjų ir lietuvybės puoselėtojų yra Antano Smetonos figūra. Bet kalba bus apie Pranciškonų bažnyčia sostinės Trakų gatvėje. Pranciškonų vienuoliai jau daugelį metų siekia atgauti vienuolyno kompleksą Vilniaus senamiestyje. [Skaityti daugiau...]

Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai – pirmą kartą nuo narystės ES pradžios mūsų šaliai teko šis atsakingas uždavinys. Per istorinį pirmininkavimo pusmetį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vyks daugybė su pirmininkavimu susijusių renginių, į Lietuvą nukryps užsienio politikų ir pareigūnų akys. Pirmininkavimas – tokia nustatyta tvarka, kai kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė paeiliui po pusę metų pirmininkauja visai Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir pagaliau visai ES. Sakydama kalbą pirmininkavimo Europos Sąjungai proga, prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad Lietuva nėra [Skaityti daugiau...]

„Auksas, kaip saugus prieglobstis, buvo sunaikintas, nes paaiškėjo, kad jis nėra saugus. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mažina savo turimas aukso pozicijas. Teoriškai aukso kainą turėtų nustatyti vadinamoji rinka. Tačiau jau kurį laiką jokios rinkos pasaulyje nėra – nei aukso, nei akcijų. Šiomis „rinkomis“ taip smarkiai manipuliuojama, kad jos jau seniai neatspindi realios paklausos ir pasiūlos santykio. Juk į rinkas metami trilijonai jokiais ekonominiais rezultatais nemotyvuotų rezervinių valiutų, dolerių ir eurų. Nors auksas pinga ir visokie sorošai postringauja, kad neverta [Skaityti daugiau...]

Sveikata – pats brangiausias mūsų turtas. Branginkime ją kol esame sveiki, o ne tik tada kai ji mus apleidžia. Juk sveikata tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet bendrai socialinė, dvasinė bei fizinė gerovė. Daugybė žmonių prisijungė prie sveikos gyvensenos puoselėjimo ne tik todėl, kad suprato nesveiko gyvenimo pasėkmes, bet ir todėl , kad suprato jog tai padeda išvengti veiksnių, sukeliančių ligas. Norint išlikti sveikais užtenka vadovautis trimis taisyklėmis: sveikai maitintis, sportuoti ir atsisakyti žalingų įpročių. 2012 metais paskelbus [Skaityti daugiau...]

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinosi, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai už paslaugas kasmet surenka apie 730 mln. litų, o pelno sumoka apie 11 mln. litų. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Seimo narys, profesorius Povilas Gylys, Nepriklausoma ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė, LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Šeima yra vertybė, nepakeičiamas gėris visai visuomenei, vaiko socializacijos, ugdymo aplinka. Šeima mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą, joje mes formuojamės, augame, tobulėjame, atsipalaiduojame, ir kaip bežiūrėsime į šeimą, – ar kaip į instituciją, ar kaip į vertybę, – ji visada vaidins patį svarbiausią vaidmenį mūsų gyvenime. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, Seimo narė Virginija Baltraitienė, filosofas Krescencijus Stoškus, nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.