Video

Sveikatingumo metai, sporto finansavimas.

2013-06-11

Sveikata – pats brangiausias mūsų turtas. Branginkime ją kol esame sveiki, o ne tik tada kai ji mus apleidžia. Juk sveikata tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet bendrai socialinė, dvasinė bei fizinė gerovė. Daugybė žmonių prisijungė prie sveikos gyvensenos puoselėjimo ne tik todėl, kad suprato nesveiko gyvenimo pasėkmes, bet ir todėl , kad suprato jog tai padeda išvengti veiksnių, sukeliančių ligas. Norint išlikti sveikais užtenka vadovautis trimis taisyklėmis: sveikai maitintis, sportuoti ir atsisakyti žalingų įpročių. 2012 metais paskelbus [Skaityti daugiau...]

Dar karta apie Lietuvos bankus.

2013-05-29

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinosi, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai už paslaugas kasmet surenka apie 730 mln. litų, o pelno sumoka apie 11 mln. litų. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Seimo narys, profesorius Povilas Gylys, Nepriklausoma ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė, LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Apie šeimą ir vertybes.

2013-05-26

Šeima yra vertybė, nepakeičiamas gėris visai visuomenei, vaiko socializacijos, ugdymo aplinka. Šeima mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą, joje mes formuojamės, augame, tobulėjame, atsipalaiduojame, ir kaip bežiūrėsime į šeimą, – ar kaip į instituciją, ar kaip į vertybę, – ji visada vaidins patį svarbiausią vaidmenį mūsų gyvenime. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, Seimo narė Virginija Baltraitienė, filosofas Krescencijus Stoškus, nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Svajonės ir tikrovė.

2013-05-26

1988 metais birželio 2–ą dieną Vilniuje, Mokslų Akademijos rūmuose, įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą“. To pačio mėnesio 3-ą dieną 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai : kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita… Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras, buves LR Aukščiausiosios [Skaityti daugiau...]

Kodėl Lietuvoje grobstomos kultūrai skirtos lėšos.

2013-05-22

Lietuvos kultūros būsena jau senokai vertinama kaip negaluojanti. Gerokai šlubuoja ir kultūros įstaigų veikla chroniško pinigų stygiaus sąlygomis. Valstybės įsiskolinimai bibliotekoms jau, matyt, nebebus apmokėti. Kultūra menksta, žmonių kultūrinis akiratis traukiasi, o kultūros politikoje įsivyrauja vadybinis požiūris į kultūrą kaip kultūros prekių ir paslaugų gaminimą bei teikimą. Jokia paslaptis, kad skirstant biudžetinius kultūros pinigus daug neskaidrumo, pinigų plovimo ir kitų blogybių, kurios akivaizdžiausiu būdu pasimatė Vilniui atliekant Europos sostinės vaidmenį. Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė [Skaityti daugiau...]

Pakalbėkime apie Sajūdžio 25-meti.

2013-05-21

Judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos prezidiume birželio 3-ąją, penktadienį, iki pietų vyko akademiko E.Vilko vadovaujamos komisijos posėdis, rengęs LTSR Konstitucijos pataisas, turėsiančias atspindėti gorbačiovinės „perestroikos“ dvasią. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje nebuvo nė vieno buvusio politinio kalinio ar disidento. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė komunistų partijai. Vilniuje birželio 7 d. „Talkos“ klube (niekas daugiau nedrįso įsileisti) įvyko pirmasis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės [Skaityti daugiau...]

Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.

2013-04-30

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams (nors aršiausiai sukilo prieš jį lenkiškos mokyklos). Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, [Skaityti daugiau...]

Emigracija ir reemigracija Lietuvoje.

2013-04-18

Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83.000 asmenų. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų. Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto [Skaityti daugiau...]

Kas liko iš mūsų nepriklausomybės.

2013-04-11

Po Nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, kokia linkme, ir ar tinkama, eina mūsų valstybė? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narys Juras Požėla, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Dar kartą apie žemės pardavimą užsieniečiams.

2013-04-10

Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bendrijos piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams. Atitinkamą Seimo nutarimą priimti siūlo buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazimieras Starkevičius. Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamo nutarimo projektą. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.