Video

  • Kodėl Lietuvoje grobstomos kultūrai skirtos lėšos.

    gegužės 22 2013

    Lietuvos kultūros būsena jau senokai vertinama kaip negaluojanti. Gerokai šlubuoja ir kultūros įstaigų veikla chroniško pinigų stygiaus sąlygomis.
    Valstybės įsiskolinimai bibliotekoms jau, matyt, nebebus apmokėti. Kultūra menksta, žmonių kultūrinis akiratis traukiasi, o kultūros politikoje įsivyrauja vadybinis požiūris į kultūrą kaip kultūros prekių ir paslaugų gaminimą bei teikimą. Jokia paslaptis, kad skirstant biudžetinius kultūros pinigus daug neskaidrumo, pinigų plovimo ir kitų blogybių, kurios akivaizdžiausiu būdu pasimatė Vilniui atliekant Europos sostinės vaidmenį. Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ lėšų panaudojimo byla. Keistai išsibarstė dešimtys milijonų litų kultūrai ir šimtai milijonų – jos infrastruktūrai. Nėra nei kaltų, nei paleistų.

    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo rašytojas Vytautas Bubnys, LR Seimo narys Naglis Puteikis, LR Seimo narys Vitalijus Gailius, filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)

  • Pakalbėkime apie Sajūdžio 25-meti.

    gegužės 21 2013

    Judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos prezidiume birželio 3-ąją, penktadienį, iki pietų vyko akademiko E.Vilko vadovaujamos komisijos posėdis, rengęs LTSR Konstitucijos pataisas, turėsiančias atspindėti gorbačiovinės „perestroikos“ dvasią. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje nebuvo nė vieno buvusio politinio kalinio ar disidento. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė komunistų partijai. Vilniuje birželio 7 d. „Talkos“ klube (niekas daugiau nedrįso įsileisti) įvyko pirmasis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės posėdis. Jame suformuluoti bendrieji veiklos principai, numatyta artimiausia veikla, sudaryta komisija LPS laikinajai programai parengti. Grupės nariai pasiskirstė veiklos sritimis, buvo tariamasi apie Sąjūdžio rėmimo grupių konferencijos sušaukimą. Birželio 13 d. pasirodė dauginimo aparatu platintas nelegalus leidinys „Sąjūdžio žinios“. Leidinys, platintas per Sąjūdžio struktūras, buvo labai populiarus. Jame buvo išdėstytos pagrindinės sąjūdžio idėjos ir siekiai, kurie tapo prieinami eiliniam žmogui. 1989 m. lapkričio 25 d. LPS Seimo tarybos posėdyje buvo išrinktas LPS Seimo tarybos pirmininkas, kuriuo tapo Vytautas Landsbergis, buvo įkurtas profesionaliai dirbantis Sąjūdžio sekretoriatas.
    Istorija lėmė, jog laimėjo žodis, dvasinis, kultūrinis, švietėjiškas pasipriešinimas lydėjo Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Laisvė – tai didžiulis Sąjūdžio nuopelnas. Šiandien sunku būtų pervertinti Sąjūdžio nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei. Ir ne vien nepriklausomybei.
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vašvila, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas, rašytojas Vytautas Martynkus, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas LR Seimo narys Rytas Kupčinskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS

    Komentarai (0)

  • Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.

    balandžio 30 2013

    Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams (nors aršiausiai sukilo prieš jį lenkiškos mokyklos).
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, Audrius Butkevičius, Nepriklausomybės akto signataras, profesorius Bronislovas Genzelis, Lietuvos rašytojas, poetas, publicistas Markas Zingeris. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)

  • Emigracija ir reemigracija Lietuvoje.

    balandžio 18 2013

    Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83.000 asmenų. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų.
    Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto TMO Vilniaus biuro atliktas tyrimas parodė, kad sprendimui emigruoti įtakos turi ir kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai, tokie kaip socialinio nesaugumo jausmas, teisingumo stoka, nepatenkinamas darbdavių elgesys su darbuotojais, taip pat geresnės karjeros perspektyvos užsienyje.

    Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo rašytoja, nepriklausomybės akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė, Seimo narė Loreta GRAUŽINIENĖ, Lietuvos ekonomistas, VU profesorius Seimo naris Povilas Gylys, filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

    Komentarai (0)