Vytautas Bubnys

Paskutinę sausio dieną filosofui Romualdui Ozolui būtų sukakę 78-eri. Balandžio 6-ąją bus dveji metai, kai jo netekome. netekome tikrojo sąjūdžio kūrėjo. kokio paminklo vertas šis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės idėjinis lyderis? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, rašytojas Vytautas BUBNYS, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, filosofas Bronislovas KUZMICKAS, sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dailininkas Bronius LEONAVIČIUS, sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, gamtosaugininkas Romas PAKALNIS, sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, sąjūdžio seimo narys, filosofas Vytautas RADŽVILAS. Diskusiją vedė [Skaityti daugiau...]

Buvo laikai, kai lietuviškai kalbėjo tik varguomenė, elitui save priskiriantys bajorai ir plikbajoriai kalbėdavo svetima, užtat aukštuomenės kalba – lenkų ar prancūzų. Vėl grįžtame atgal. Užsienio kalbos mokėjimas vertinamas labiau nei lietuvių. O ir viešus užrašus mūsų valstybine kalba jau išstūmė užsienietiškos iškabos. Kas atsitiko lietuviui? Apie tai prie ŽAlGIRIO NACIONAlINIO PASIpRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, praėjusią politinę kadenciją buvęs jos pirmininku Valentinas STUNDYS, rašytojas Vytautas BUBNYS, etnologas, Edukologijos universiteto profesorius Libertas KlIMKA, [Skaityti daugiau...]

2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie greitai praskrieję metai. Įvairių sričių specialistai pabrėžė ne tik ES naudą mūsų šaliai, bet ir pažymėjo keletą niuansų, kurie apkartino Lietuvos narystę. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo LR Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas,rašytojas Vytautas Bubnys, akademikas Romualdas Grigas, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Lietuvos kultūros būsena jau senokai vertinama kaip negaluojanti. Gerokai šlubuoja ir kultūros įstaigų veikla chroniško pinigų stygiaus sąlygomis. Valstybės įsiskolinimai bibliotekoms jau, matyt, nebebus apmokėti. Kultūra menksta, žmonių kultūrinis akiratis traukiasi, o kultūros politikoje įsivyrauja vadybinis požiūris į kultūrą kaip kultūros prekių ir paslaugų gaminimą bei teikimą. Jokia paslaptis, kad skirstant biudžetinius kultūros pinigus daug neskaidrumo, pinigų plovimo ir kitų blogybių, kurios akivaizdžiausiu būdu pasimatė Vilniui atliekant Europos sostinės vaidmenį. Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė [Skaityti daugiau...]

Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. „Dėl ko atsirado šis laiškas? Dėl nusivylimo politinio elito veikla. Tik galbūt ne taip aiškiai tai įvardyta. (Problemų. – ELTA) atsirado ir dėl kultūrinės, ir dėl ekonominės politikos. Ką darė mūsų elitas dvidešimt nepriklausomybės metų? Pirma, atsiduodams įvairioms koncepcijėlėms, įvairioms ideologinėms nuostatoms, jis stengėsi nutautinti, išnacionalinti valstybę. Kitas dalykas, kuris taip pat svarbus, kad [Skaityti daugiau...]