Krescencijus Stoškus

Kaip pirmininkaudami ES Tarybai pakeitėme pasaulį?

2014-03-21

Jau trečias mėnuo, kai baigėme pirmininkauti Europos Sąjungai. Dabar galima ramiai suskaičiuoti šio proceso naudą Lietuvai. Negalima nekalbėti apie naudą, nes mūsų valstybė pirmininkavimui išleido ne taipjau mažai – 214 mln. litų. Be abejo, konkrečių pokyčių kiekvienas vienkiemis pajusti negalėjo, bet kas pastebimo nutiko šalies mastu? Gal įtraukėme j ES institucijų darbotvarkes Lietuvai ir kitoms mažoms Bendrijos valstybėms svarbius klausimus? Ar pasaulio istorijoje būsime minimi, kaip bandę j ES integruoti Ukrainą, kurioje po mūsų nesėkmės kilo karas ir didžiulė valstybė [Skaityti daugiau...]

Kiek dar liko Sąjūdžio?

2013-12-04

Šiemet sukako 25 metai nuo Sąjūdžio – reikšmingiausios jėgos siekiant Nepriklausomybės- susikūrimo. Valstybiškai paminėjome tokią sukaktį? Paminėjome, jei paminėjimu laikytume valstybinės komisijos Sąjūdžio 25 metų sukakčiai paminėti sudarymą… O reikšmingesnių renginių kaip ir nebūta. Šiais laikais daugiau dėmesio skiriama pasirengti švęsti Heloviną. Kodėl tai, kas svarbu, pasidarė nebesvarbu? Ar dėl to, kad kasdien vis mažiau Nepriklausomybės lieka? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas VAIŠVILA, Seimo narys, buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, Seimo [Skaityti daugiau...]

Apie tarnautojų algų ir pensijų kompensavima.

2013-10-22

Vilniaus apygardos administracinį teismą užgriuvo skundų lavina. Vien per pastarąsias penkias dienas teismą pasiekė 1193 valstybės tarnautojų pareiškimai. Jei visi jie būtų patenkinti ieškovų naudai, valstybei tektų išmokėti milijonines kompensacijas. Teismų, prokuratūros, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Bendrojo pagalbos centro, ministerijų ir departamentų – iš esmės visų šalies institucijų valstybės tarnautojai užsimojo iš valstybės prisiteisti įvairaus dydžio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį po to, kai per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti. Šių metų liepos [Skaityti daugiau...]

Dar karta apie ambasadorių skandalą.

2013-08-29

Lietuvos diplomatai – Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R. Juška, ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas, URM Rytų Europos ir Vidurio Azijos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis bei URM pareigūnas Gediminas Kasputis – pateko į skandalą dėl internete paviešintų tariamų jų pokalbių įrašų. Apmaudu, kad nuo pat įrašų pasirodymo internete už Lietuvos diplomatiją ir užsienio politiką atsakingi pareigūnai taip ir neatsakė į svarbiausią klausimą: kokiu būdu ir kodėl trečiosioms šalims buvo paliktos galimybės klausytis aukštų Lietuvai atstovaujančių pareigūnų pokalbių? Rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos [Skaityti daugiau...]

Apie šeimą ir vertybes.

2013-05-26

Šeima yra vertybė, nepakeičiamas gėris visai visuomenei, vaiko socializacijos, ugdymo aplinka. Šeima mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą, joje mes formuojamės, augame, tobulėjame, atsipalaiduojame, ir kaip bežiūrėsime į šeimą, – ar kaip į instituciją, ar kaip į vertybę, – ji visada vaidins patį svarbiausią vaidmenį mūsų gyvenime. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, Seimo narė Virginija Baltraitienė, filosofas Krescencijus Stoškus, nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Emigracija ir reemigracija Lietuvoje.

2013-04-18

Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83.000 asmenų. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų. Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto [Skaityti daugiau...]

Lietuvos kultūra: problemos, prioritetai, perspektyvos.

2013-02-19

Kultūros tarybos įstatymas – tarytum pagalys, kurį atbuvęs Seimas pakišo Kultūros ministerijai, palikdamas ją be finansinių resursų, o ministrą Šarūną Birutį – be kultūros valdymo instrumentų. Tačiau ministras turi vilties sėkmingai dirbti net tokiomis sąlygomis: „Jeigu darbai, kuriuos esu numatęs, pasirodys neišjudinami, tą pačią dieną paliksiu ministeriją, nes gaišti savo laiko nematau prasmės“. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kultūros ministras Šarūnas Birutis, etnologas Libertas Klimka, tapytojas Giedrius Kazimierėnas, filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas [Skaityti daugiau...]

Imanto Kalninio laiškai Latvijoje, kas parašys laiška Lietuvoje

2013-01-31

Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. „Dėl ko atsirado šis laiškas? Dėl nusivylimo politinio elito veikla. Tik galbūt ne taip aiškiai tai įvardyta. (Problemų. – ELTA) atsirado ir dėl kultūrinės, ir dėl ekonominės politikos. Ką darė mūsų elitas dvidešimt nepriklausomybės metų? Pirma, atsiduodams įvairioms koncepcijėlėms, įvairioms ideologinėms nuostatoms, jis stengėsi nutautinti, išnacionalinti valstybę. Kitas dalykas, kuris taip pat svarbus, kad [Skaityti daugiau...]

Ar yra valdžios nesiskaitymo su tauta ribos?

2013-01-10

Lietuviams referendume nepritarus naujos atominės elektrinės statybai, Seimas tokį sprendimą iki lapkričio 18 d. turėjo įtvirtinti įstatymu. Valdžios atstovai, tarp jų ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurie vis dar siekia, kad elektrinė būtų statoma, laužo duotą priesaiką, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. Pasak Z. Vaišvilos, klausimų, kaip interpretuoti referendumo rezultatus, kelti nėra prasmės, nes viskas ir taip aišku. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, Vilniaus Universiteto docentas Vaidotas Vaičaitis, Tautininkų [Skaityti daugiau...]

Ar švęsti kovo 11 nusikaltimas?

2012-12-17

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai turi būti leidžiama rengti eitynes Kovo 11-osios dienos proga, nes, ar švęsti tokią dieną, yra nediskutuotinas klausimas, mano Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. “Ar švęsti, kaip švęsti – čia nediskutuotinas klausimas, nes švęsti reikia, švęsti galime ir švęsti turime (…), tai ne nusikaltimas, nes nusikaltimas yra trukdyti ką nors”, – pirmadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje “Ar švęsti Kovo 11-ąją – nusikaltimas?” kalbėjo jis. Prisimindamas Vilniaus miesto savivaldybės nenorą suteikti Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai leidimą žygiuoti sostinės [Skaityti daugiau...]