Krescencijus Stoškus

Kuo mažiau lapų ant medžių – tuo labiau žmogus lapų ima bijoti. Lapų daugiabučių pašto dėžutėse, t.y. sąskaitų už šildymą. Dar didesnį baimės jausmą pakurstė Finansų ministerijos pateikti kitų metų biudžeto skaičiavimai, kuriuose naikinamos PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Ačiū, Dievui, valdantieji išsigandę (gal pradėjusių kristi reitingų, o gal ir žmonių) tokius ketinimus atidėjo. Tačiau kaip apskritai gimė idėja padidinti mokesčių naštą ne patiems turtingiausiems žmonėms, gyvenantiems kiauruose „komunaliniuose daugiabučiuose“? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo [Skaityti daugiau...]

Nusirito skandalinga žinia, kad buvęs advokatas Juzefas Kozubovskis pradėjo šantažuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos generalinį direktorių Kęstutį Jucevičių. Ta medžiaga susidomėjo prezidentūra. Prisiminkime generalinio prokuroro sukeltą avariją. Turėjo būti viena byla, bet pradėtos taikyti švelnesnės nuobaudos. Ar tai nėra dvejopi standartai? Kitados STT direktoriaus pavaduotojas Vaidas Skirmantas padarė avariją, ir ji niekur neišliko viešumoje. Prezidentės paskirtas Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis be jokių skrupulų duodavo saugumiečiams leidimus sekti, ką tik šie paprašydavo. O tuose sąrašuose atsidurdavo ir žiniasklaidos atstovai. [Skaityti daugiau...]

Jau trečias mėnuo, kai baigėme pirmininkauti Europos Sąjungai. Dabar galima ramiai suskaičiuoti šio proceso naudą Lietuvai. Negalima nekalbėti apie naudą, nes mūsų valstybė pirmininkavimui išleido ne taipjau mažai – 214 mln. litų. Be abejo, konkrečių pokyčių kiekvienas vienkiemis pajusti negalėjo, bet kas pastebimo nutiko šalies mastu? Gal įtraukėme j ES institucijų darbotvarkes Lietuvai ir kitoms mažoms Bendrijos valstybėms svarbius klausimus? Ar pasaulio istorijoje būsime minimi, kaip bandę j ES integruoti Ukrainą, kurioje po mūsų nesėkmės kilo karas ir didžiulė valstybė [Skaityti daugiau...]

Šiemet sukako 25 metai nuo Sąjūdžio – reikšmingiausios jėgos siekiant Nepriklausomybės- susikūrimo. Valstybiškai paminėjome tokią sukaktį? Paminėjome, jei paminėjimu laikytume valstybinės komisijos Sąjūdžio 25 metų sukakčiai paminėti sudarymą… O reikšmingesnių renginių kaip ir nebūta. Šiais laikais daugiau dėmesio skiriama pasirengti švęsti Heloviną. Kodėl tai, kas svarbu, pasidarė nebesvarbu? Ar dėl to, kad kasdien vis mažiau Nepriklausomybės lieka? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas VAIŠVILA, Seimo narys, buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, Seimo [Skaityti daugiau...]

Vilniaus apygardos administracinį teismą užgriuvo skundų lavina. Vien per pastarąsias penkias dienas teismą pasiekė 1193 valstybės tarnautojų pareiškimai. Jei visi jie būtų patenkinti ieškovų naudai, valstybei tektų išmokėti milijonines kompensacijas. Teismų, prokuratūros, priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Bendrojo pagalbos centro, ministerijų ir departamentų – iš esmės visų šalies institucijų valstybės tarnautojai užsimojo iš valstybės prisiteisti įvairaus dydžio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį po to, kai per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti. Šių metų liepos [Skaityti daugiau...]

Lietuvos diplomatai – Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R. Juška, ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas, URM Rytų Europos ir Vidurio Azijos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis bei URM pareigūnas Gediminas Kasputis – pateko į skandalą dėl internete paviešintų tariamų jų pokalbių įrašų. Apmaudu, kad nuo pat įrašų pasirodymo internete už Lietuvos diplomatiją ir užsienio politiką atsakingi pareigūnai taip ir neatsakė į svarbiausią klausimą: kokiu būdu ir kodėl trečiosioms šalims buvo paliktos galimybės klausytis aukštų Lietuvai atstovaujančių pareigūnų pokalbių? Rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos [Skaityti daugiau...]

Šeima yra vertybė, nepakeičiamas gėris visai visuomenei, vaiko socializacijos, ugdymo aplinka. Šeima mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą, joje mes formuojamės, augame, tobulėjame, atsipalaiduojame, ir kaip bežiūrėsime į šeimą, – ar kaip į instituciją, ar kaip į vertybę, – ji visada vaidins patį svarbiausią vaidmenį mūsų gyvenime. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, Seimo narė Virginija Baltraitienė, filosofas Krescencijus Stoškus, nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83.000 asmenų. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų. Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto [Skaityti daugiau...]

Kultūros tarybos įstatymas – tarytum pagalys, kurį atbuvęs Seimas pakišo Kultūros ministerijai, palikdamas ją be finansinių resursų, o ministrą Šarūną Birutį – be kultūros valdymo instrumentų. Tačiau ministras turi vilties sėkmingai dirbti net tokiomis sąlygomis: „Jeigu darbai, kuriuos esu numatęs, pasirodys neišjudinami, tą pačią dieną paliksiu ministeriją, nes gaišti savo laiko nematau prasmės“. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kultūros ministras Šarūnas Birutis, etnologas Libertas Klimka, tapytojas Giedrius Kazimierėnas, filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas [Skaityti daugiau...]

Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. „Dėl ko atsirado šis laiškas? Dėl nusivylimo politinio elito veikla. Tik galbūt ne taip aiškiai tai įvardyta. (Problemų. – ELTA) atsirado ir dėl kultūrinės, ir dėl ekonominės politikos. Ką darė mūsų elitas dvidešimt nepriklausomybės metų? Pirma, atsiduodams įvairioms koncepcijėlėms, įvairioms ideologinėms nuostatoms, jis stengėsi nutautinti, išnacionalinti valstybę. Kitas dalykas, kuris taip pat svarbus, kad [Skaityti daugiau...]