Video

1988 metais birželio 2–ą dieną Vilniuje, Mokslų Akademijos rūmuose, įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą“. To pačio mėnesio 3-ą dieną 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai : kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita… Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras, buves LR Aukščiausiosios [Skaityti daugiau...]

Lietuvos kultūros būsena jau senokai vertinama kaip negaluojanti. Gerokai šlubuoja ir kultūros įstaigų veikla chroniško pinigų stygiaus sąlygomis. Valstybės įsiskolinimai bibliotekoms jau, matyt, nebebus apmokėti. Kultūra menksta, žmonių kultūrinis akiratis traukiasi, o kultūros politikoje įsivyrauja vadybinis požiūris į kultūrą kaip kultūros prekių ir paslaugų gaminimą bei teikimą. Jokia paslaptis, kad skirstant biudžetinius kultūros pinigus daug neskaidrumo, pinigų plovimo ir kitų blogybių, kurios akivaizdžiausiu būdu pasimatė Vilniui atliekant Europos sostinės vaidmenį. Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė [Skaityti daugiau...]

Judėjimo pradžia paprastai laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos prezidiume birželio 3-ąją, penktadienį, iki pietų vyko akademiko E.Vilko vadovaujamos komisijos posėdis, rengęs LTSR Konstitucijos pataisas, turėsiančias atspindėti gorbačiovinės „perestroikos“ dvasią. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje nebuvo nė vieno buvusio politinio kalinio ar disidento. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės, iš jų 17 priklausė komunistų partijai. Vilniuje birželio 7 d. „Talkos“ klube (niekas daugiau nedrįso įsileisti) įvyko pirmasis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės [Skaityti daugiau...]

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams (nors aršiausiai sukilo prieš jį lenkiškos mokyklos). Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, [Skaityti daugiau...]

Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83.000 asmenų. 2011 metais iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. 2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų. Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto [Skaityti daugiau...]

Po Nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, kokia linkme, ir ar tinkama, eina mūsų valstybė? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narys Juras Požėla, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bendrijos piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams. Atitinkamą Seimo nutarimą priimti siūlo buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazimieras Starkevičius. Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamo nutarimo projektą. Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

Kovo 29 d. Vilniuje susirinkę Baltijos šalių finansų ministrai (Lietuvos – Rimantas Šadžius, Estijos – Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) bei Latvijos – Andris Vilkas) viešai gyrė eurą ir kalbėjo tik apie šios valiutos privalumus. Susitikimas buvo skirtas ketinimų įsivesti eurą Latvijoje (2014-aisiais) ir Lietuvoje (2015-aisiais) propagandai. „Respublika“ aiškinosi, kodėl nutylima, kad euras gali pakenkti mūsų valstybei. Visuomenė turėtų būti sąžiningai ir nuosekliai informuojama apie euro įvedimo procesą ir pasekmes gyventojų pajamoms, jų darbo užmokesčiui ir kasdieniam gyvenimui. Apie tai ŽALGIRIO [Skaityti daugiau...]

Lituanistai skambina pavojaus varpais – šalies moksleivių raštingumas vis prastėja. Tai atskleidė neseniai vykęs Nacionalinio diktanto konkursas, kuris parodė, kad moksleiviai daro daug daugiau klaidų negu suaugusieji. Lietuvių kalbos instituto direktorė neabejoja, kad blogas gimtosios kalbos mokėjimas menkina žmogaus prestižą. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė Nida Poderienė sako, kad ministerija parengė priemonių planą moksleivių raštingumui didinti Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas Jonas [Skaityti daugiau...]

Vatikanas, Vengrija, Kipras ir Lietuva… Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas, Seimo narys ekonomistas, VU profesorius Povilas Gylys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas, Seimo narys Egidijus Vareikis. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.