Video

  • Ar gali sportas išsiversti be dopingo?

    birželio 18 2018

    Pastarieji metai Rusijos sportui buvo gėdingiausi: šalis patvirtino geriausias sovietinio sporto tradicijas, kai ši sritis buvo itin politizuota. Paaiškėjus, kad dopingo vartojimui kontroliuoti buvo sukurta valstybinė sistema, sporto pasaulyje kilo neregėtas skandalas, iš atsakingiausių varžybų buvo pašalinti dešimtys Rusijos sportininkų, medalius turėjo grąžinti būrys šios šalies atstovų – Sočio žiemos olimpinių žaidynių laimėtojų. Deja, dopingo skandalai neaplenkė ir Lietuvos sportininkų. Kas atletus verčia vartoti draudžiamus preparatus?
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos sporto departamento generalinis direktorius Edis URBANAVIČIUS, Vilniaus olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas, buvęs olimpietis irkluotojas Egidijus BALČIŪNAS, Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus pavaduotojas Jonas ČIŽAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

  • Tariame Astravas, mintyse – Černobylio pamokos

    birželio 11 2018

    Minsko valdžiai užsimojus Astrave pasistatyti atominę elektrinę, baltarusiai ėjo į gatves protestuodami prieš tokio monstro gimdymą. Jie buvo išmokę pamoką, nes pašonėje jau turėjo Černobylį. Tuo tarpu kol į Astravą dar nebuvo atvaryti buldozeriai, kol buvo galima kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka, mes tylėjome. Tylėjo mūsų valdžia, tylėjo Europos Komisija. Dabar, kai statybos baigiamos, naivu tikėtis, jog Baltarusija šios programos atsisakytų. Esame pavojingos situacijos įkaitai, dabar sugebantys tik notomis reaguoti į statybininkų broką. Akivaizdu, jog įvykus blogiausiam scenarijui, Lietuvą galėtų išgelbėti tik palankūs mums vėjai. Ką dar galima padaryti ir ar iš viso įmanoma pasiekti, kad jaustumėmės saugesni, turėdami tokį pavojų vos per pusšimtį kilometrų nuo sostinės?
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas VAIŠVILA, Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys Virgilijus PODERYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

  • Savanorių maištas: Lietuvai rengtas 1926-ųjų scenarijus

    gegužės 28 2018

    Generalinė prokuratūra šį mėnesį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos, kuria jį kaltina trys Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai – Audrius Butkevičius, Bronislovas Genzelis ir Zigmas Vaišvila. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša motyvavo, kad dalis pareiškėjų nurodytų nusikaltimų tirti atskirose baudžiamosiose bylose, kurios nutrauktos dėl senačių ar įtariamųjų mirčių, o dėl V.Landsbergio nenustatyta patikimų duomenų, kad jis būtų užsakęs nusikaltimus ar trukdęs teisėsaugai juos tirti. Signatarai prokuroro atsisakymą apskundė.
    1993 metų rugpjūtį ir rugsėjį visų žvilgsniai buvo nukreipti į pakaunės miškus, kur buvo susibūrę būriai ginkluotų savanorių. Ko iš tikrųjų jie ir kai kurie politikai siekė?
    Šiandien aptariamai temai tiktų kadaise matyto filmo pavadinimas „Seniai praėjusių dienų aidai“. Prie jos grįžti paskatino įvairūs pastarojo meto politiniai įvykiai. Štai pernai pažymint 1987 m. Laisvės lygos pirmojo mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 30-metį, renginiui dirigavo toli nuo tų įvykių buvęs žmogus. Turiu omenyje Vytautą Landsbergį. Kai neleidžiama kalbėti buvusiems mitingo dalyviams prisiimant nuopelnus vien sau, iš tikrųjų kvepia siekiu perrašyti istoriją, noru būti visur pirmam, vieninteliam, nepakartojamam… O štai kitoje istorijoje, kai 1993 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Jono Maskvyčio vadovaujami savanoriai išėjo į mišką, V.Landsbergio vardas taip pat minimas. Bet apie jo vaidmenį stengiamasi nutylėti. O visai be reikalo. Kas tada vyko, turbūt gerai prisimena vidaus reikalų ministras?

  • Ar įstengsime sustabdyti karą keliuose?

    gegužės 21 2018

    Pastaraisiais metais autoavarijose žuvusių žmonių skaičių bendromis pastangomis pavyko sumažinti. Tačiau pirmieji šių metų mėnesiai parodė, kad ant laurų užmigti pavojinga. Be to, palyginti su Vakarų Europos šalimis, padėtis mūsų keliuose tebėra sudėtinga. Ką galima būtų padaryti, kad eismo saugumas pagerėtų iš esmės?
    Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas GRAŠYS, buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas SKRINSKAS, inžinierius, daktaras, docentas Vigilijus SADAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.