Vytautas Rubavičius

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba (“Rospotrebnadzor”) paskelbė nuo spalio 7 d. stabdanti kai kurių pieno produktų importą iš Lietuvos. Toks sprendimas, pasak Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo G. Oniščenkos, priimtas dėl “sanitarinių ir epidemiologinių pavojų”. Anot tarnybos vadovo, Lietuvos tiekėjų “Pieno žvaigždės”, “Šilutės Rambynas”, “Rokiškio pienas” ir kitų produktai “neatitinka reikalavimų”. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo, Buvęs nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijos Federacijoje Rimantas Šidlauskas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas , Seimo narys Artūras Paulauskas, [Skaityti daugiau...]

Naujasis politikos sezonas, politikų ir ekspertų nuomone, nebus lengvas ir ramus. Įtakos tam turės pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, taip pat artėjantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai. Europos Parlamentas rugsėjo 10 dieną oficialiai pristatė visuomenės informavimo ir aktyvinimo kampaniją, kuri tęsis iki kitų metų gegužę vyksiančių europinių rinkimų ir po jų, kol naujasis Parlamentas išrinks EK pirmininką. Kampanijos šūkis – „Veik. Spręsk. Paveik“. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Lietuvos Nepriklausomybės [Skaityti daugiau...]

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, profesorius Bronislovas Genzelis, Lietuvos rašytojas, profesorius Antanas [Skaityti daugiau...]

Lietuvos kultūros būsena jau senokai vertinama kaip negaluojanti. Gerokai šlubuoja ir kultūros įstaigų veikla chroniško pinigų stygiaus sąlygomis. Valstybės įsiskolinimai bibliotekoms jau, matyt, nebebus apmokėti. Kultūra menksta, žmonių kultūrinis akiratis traukiasi, o kultūros politikoje įsivyrauja vadybinis požiūris į kultūrą kaip kultūros prekių ir paslaugų gaminimą bei teikimą. Jokia paslaptis, kad skirstant biudžetinius kultūros pinigus daug neskaidrumo, pinigų plovimo ir kitų blogybių, kurios akivaizdžiausiu būdu pasimatė Vilniui atliekant Europos sostinės vaidmenį. Metų metais tampoma nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė [Skaityti daugiau...]

Lituanistai skambina pavojaus varpais – šalies moksleivių raštingumas vis prastėja. Tai atskleidė neseniai vykęs Nacionalinio diktanto konkursas, kuris parodė, kad moksleiviai daro daug daugiau klaidų negu suaugusieji. Lietuvių kalbos instituto direktorė neabejoja, kad blogas gimtosios kalbos mokėjimas menkina žmogaus prestižą. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė Nida Poderienė sako, kad ministerija parengė priemonių planą moksleivių raštingumui didinti Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas Jonas [Skaityti daugiau...]

Sveikatos apsaugos sistemoje yra labai gilių problemų, todėl šioje srityje reikalingos didelės reformos. sveikatos apsauga – tai ne vien ligų nebuvimas. Sveikata aprėpia tris svarbius indikatorius: fizinę, psichinę sveikatą ir socialinę gerovę. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Medicinos fakulteto prodekanas Doc. dr. Arūnas Barkus, filosofas Vytautas Rubavičius. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Eligijus Masiulis, akademikas Romualdas Grigas, filosofas Vytautas Rubavičius, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONISVisas [Skaityti daugiau...]

Latvių politiko ir kompozitoriaus Imanto Kalninio laiškas tautiečiams, kuriame atkreipiamas dėmesys į ryškėjančią federatyvinę Europos Sąjungos formą, paskatino Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo diskusiją prie apskritojo stalo. „Dėl ko atsirado šis laiškas? Dėl nusivylimo politinio elito veikla. Tik galbūt ne taip aiškiai tai įvardyta. (Problemų. – ELTA) atsirado ir dėl kultūrinės, ir dėl ekonominės politikos. Ką darė mūsų elitas dvidešimt nepriklausomybės metų? Pirma, atsiduodams įvairioms koncepcijėlėms, įvairioms ideologinėms nuostatoms, jis stengėsi nutautinti, išnacionalinti valstybę. Kitas dalykas, kuris taip pat svarbus, kad [Skaityti daugiau...]

Seimo Antikorupcijos komisijai pakako vos savaitės išsiaiškinti FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Tyrimo epicentre atsidūrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskambinusi vasario 14-ąją buvusiam FNTT direktoriui ir nurodžiusi, kad šis privalo atleisti savo pavaduotoją. Šalies vadovė pati sugalvojo, kad be jokių įrodymų valstybėje galima nukirsdinti vieną ar kitą pareigūną? Ar prezidentės pagalbininkai patarė? Visuomenei įdomu išgirsti atsakymą, kas darosi valstybėje, kas jai vadovauja ir kuo remiantis jai vadovaujama. Prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo tema „Kam skambina prezidentė“ diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto [Skaityti daugiau...]

Iš praeitų metų Lietuvą labiausiai sukrėtusių įvykių turbūt būtent banko „Snoras“ bankrotas visuomenėje sukėlė daugiausia sumaišties ir klausimų. Dėl šio skandalo – kitaip to net nepavadinsi – kilo labai daug diskusijų tiek ekonomikos, tiek finansų sektoriuje, tiek ir tarp paprastų šalies gyventojų. Kita vertus, stebint tolesnę įvykių eigą iš šalies, vis labiau susidarė įspūdis, kad būtent Vyriausybė priiminėjo sprendimus ir buvo procesų priešakyje, o Seimas tarsi liko nustumtas į šalį. Žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas yra aukštesnė valdžios [Skaityti daugiau...]