Romualdas GRIGAS

Kitąmet Vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis. Ruošdamiesi šiai šventei kol kas sulaukėme vienintelės šventinės žinios: rastas Vasario 16-osios Akto originalas. O kas daugiau? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo tautotyrininkas Romualdas GRIGAS, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas NORVILAS, žinomas kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Besibaigiant metams madinga skelbti horoskopus. Šiemet kaip niekad anksčiau suaktyvėję kortomis visus gyvenimo, net mirties atvejus paaiškinti „gebantys“ burtininkai. Bet lietuvius nuo senų senų laikų lydi tikėjimas burtais. Aišku, ir kalėdiniais. Kodėl? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo senojo baltų tikėjimo vaidilė Eglė PLIOPLIENĖ, dailininkė Ramunė VĖLIUVIENĖ, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė, šių metų Jono Basanavičiaus premijos laureatė Dalia URBANAVIČIENĖ ir sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, akademikas emeritas Romualdas GRIGAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas [Skaityti daugiau...]

Politikai planuoja kasmet turėti 3 tūkst. šauktinių kariuomenę. Tuo pat metu kuria išimtis, ką atleisti nuo privalomosios tarnybos, o visuomenę guodžia, kad gal prisirinks tiek savanorių, kad nė vieno netrokštančio ginti Tėvynę neprireiks šaukti. Pirmąją savanorių registracijos savaitę norą tarnauti pareiškė trys dešimtys vaikinų ir dvi merginos. Kodėl toks menkas noras būti pasirengus ginti Lietuvos valstybę? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASiPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita KRASAUSKIENĖ, profesorius emeritas Romualdas GRIGAS [Skaityti daugiau...]

Neseniai Vilniaus gatvėse pasirodė plakatų, reklamuojančių piniginius pavedimus, ir juose tyčiojamasi iš mūsų nacionalinės valiutos. Viename pavaizduoti Steponas Darius ir Stasys Girėnas, vaikštantys po Amsterdamą, lytinių mažumų kvartalą. Kitame-„Tautiškos giesmės” autorius, Vincas Kudirka, nosį pirštu krapštantis britų karaliaus rūmų apsaugininkui. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Povilas URBŠYS, akademikas Romualdas GRIGAS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Jau trečias mėnuo, kai baigėme pirmininkauti Europos Sąjungai. Dabar galima ramiai suskaičiuoti šio proceso naudą Lietuvai. Negalima nekalbėti apie naudą, nes mūsų valstybė pirmininkavimui išleido ne taipjau mažai – 214 mln. litų. Be abejo, konkrečių pokyčių kiekvienas vienkiemis pajusti negalėjo, bet kas pastebimo nutiko šalies mastu? Gal įtraukėme j ES institucijų darbotvarkes Lietuvai ir kitoms mažoms Bendrijos valstybėms svarbius klausimus? Ar pasaulio istorijoje būsime minimi, kaip bandę j ES integruoti Ukrainą, kurioje po mūsų nesėkmės kilo karas ir didžiulė valstybė [Skaityti daugiau...]

Iki lapkričio 20 dienos visoje Lietuvoje masiškai renkami parašai už privalomą referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo rengimo supaprastinimo. Pirmą kartą istorijoje tiek daug savanorių taip aktyviai renka parašus. Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriai skelbiasi surinkę reikalingą parašų skaičių. Tuo metu kai kurios Europos Sąjungos (ES) narės ieško būdų, kaip įdiegti saugiklius, kad žemės būtų parduodama tik ją galintiems dirbti. Tačiau žiūrima, kad tai nepažeistų laisvo kapitalo judėjimo principų. Draudimas parduoti žemę užsieniečiams kelia aistras ne tik Lietuvoje. [Skaityti daugiau...]

2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie greitai praskrieję metai. Įvairių sričių specialistai pabrėžė ne tik ES naudą mūsų šaliai, bet ir pažymėjo keletą niuansų, kurie apkartino Lietuvos narystę. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo LR Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas,rašytojas Vytautas Bubnys, akademikas Romualdas Grigas, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Eligijus Masiulis, akademikas Romualdas Grigas, filosofas Vytautas Rubavičius, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONISVisas [Skaityti daugiau...]

„Vengrija gina santuokos instituciją kaip vyro ir moters sąjungą, sudarytą laisvanorišku sprendimu, ir šeimą, kaip tautos išlikimo pagrindą“, – tai ištrauka iš šių metų sausio 1-ąją įsigaliojusios naujos Vengrijos Konstitucijos, sukėlusios visuotinį pykčio priepuolį Europos Sąjungos politikams. Pagrindinis vengrų valstybės dokumentas gina ne tik tradicinę šeimą, vaikus, bet ir piliečių teisę į tautiškumą, čia akcentuojama krikščionybė, kaip pagrindinė šalies religija ir vienas pagrindinių dorovės stulpų. Apie tai, kodėl tautinės vertybės yra tokios „nepriimtinos“ ir kodėl jų, kaip „velnias kryžiaus bijo“ [Skaityti daugiau...]