Bronislovas Genzelis

Visai neseniai dar buvo tikima, kad svarbiausia šalies institucija – S.Daukanto aikštė – gali išversti iš koto ką tik panorėjusi. Konservatorių valdymo laikais kažkokiomis pažymomis remiantis Ministrų kabinetas buvo įvertintas „bent jau nevagia“. To pakako, kad liktų dirbti. Dabartinė koalicija buvo priversta paleisti visus viceministrus pranešus apie jų „juodąjį sąrašą“. Dabar pamosikavus „slaptąja pažyma“ dėl Juliaus Sabatausko nieko nenutiko. Tikros ar dirbtinės prezidentūros pažymos? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIO NALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras prof. [Skaityti daugiau...]

Kas buvo tikrieji Lietuvos Sąjūdžio vadai ir ideologai? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo sąjūdiečiai, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai buvęs europarlamentaras prof. Aloyzas SAKALAS, prof. Bronislovas GENZELIS, teisininkas, diplomatas prof. Egidijus BIČKAUSKAS ir pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. Anapus palydėjome dvi šviesias asmenybes, Sąjūdžio pradininkus – Algirdą Vaclovą Patacką Kaune ir Romualdą Ozolą Vilniuje. Prisiminkime Sąjūdžio pradžią.

Virtualioje erdvėje ketvirtadienį prasidėjo interaktyvus projektas, kuris kviečia vėl susiburti tuos, kurie susikibę už rankų stovėjo „Baltijos kelyje“ prieš 25 metus. Nors prisiminimai apie „Baltijos kelią“ gyvi visų mūsų širdyse, dabar galime juos išgyventi dar kartą. „Baltijos kelias“ – tai gyva beveik 2 mln. žmonių grandinė, kuri 1989-ųjų rugpjūčio 23 d. dėl laisvės ir nepriklausomybės sujungė tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis, Sąjūdžio [Skaityti daugiau...]

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, profesorius Bronislovas Genzelis, Lietuvos rašytojas, profesorius Antanas [Skaityti daugiau...]

Nustatyti šiandien tikrąją Lietuvos ir Lenkijos santykių padėtį nėra lengva. Bendrai sutariama, kad šių santykių plotmėje susikaupė daug neišspręstų problemų ir įsisenėjusių skaudulių, kurie liečia tautinių bendruomenių (lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje) gyvenimą. Šios problemos plačiai žinomos: tai ir pavardžių rašymo klausimas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vieningas lietuvių kalbos egzaminas visiems ir lietuviškų, ir tautinių mažumų mokyklų dvyliktokams (nors aršiausiai sukilo prieš jį lenkiškos mokyklos). Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, [Skaityti daugiau...]

Punsko ir Seinų lietuviškose mokyklose Lenkijoje šios savaitės pradžioje apsilankę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai siūlo į lietuviškų mokyklų Lenkijoje uždarymą žvelgti strategiškai, plačiai ir iš esmės. Kitą savaitę premjeras Algirdas Butkevičius susitiks su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku ir aptars lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemas. Apie galimą mokyklų uždarymą premjeras žada kalbėtis ir su Lenkijos Vyriausybe. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės akto signataras, profesorius Bronislovas Genzelis, Nepriklausomybės akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo [Skaityti daugiau...]

Kovo 11 – Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės dieną kaip ir kasmet tautiškai nusiteikęs jaunimas vėl surengs jau tradicinėmis tapusias Kovo 11-osios eitynes. Nuo 2009 m. iki tol savaimines Kovo 11-osios eitynes rengti ėmė trys patriotinės organizacijos: Lietuvių Tautinis Centras (LTC), Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga (LTJS) ir neformali organizacija Nacionalinis Frontas. Vilniaus m. savivaldybė nutarė uždrausti patriotines Kovo 11-osios eitynes. Oficialiai jie siūlo Lietuvos patriotams žygiuoti Upės gatve. Sugalvotas ir motyvas: esą Gedimino prospekte kovo 11-ąją vyks valstybinės reikšmės renginiai, organizuojami savivaldybės, [Skaityti daugiau...]

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei atsižvelgdama į politinių partijų skundus, trečiadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. “Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi. Tik Konstitucinis Teismas gali išaiškinti, kokią įtaką rinkimų pažeidimai turėjo galutiniams rinkimų rezultatams, ar bus užtikrintas politinės sistemos skaidrumus ir demokratinės teisinės valstybės raida”, – Prezidentūros spaudos pranešime cituojamas [Skaityti daugiau...]

Daugiau nei dviem dešimtmečiams praėjus nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje į teisiamųjų suolą sodinami Sąjūdžio kūrėjai, Kovo 11-osios Akto signatarai. Kam tarnauja teisėsaugos institucijų vadovai ir kas atsitiko, kad pilietiški žmonės, siekiantys būti išgirsti valdžios, mūsų šalyje imami persekioti? Apie tai diskutuota prie „Žalgirio” apskritojo stalo.Šiandien ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja ką tik iš teismo posėdžio grįžę Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis ir vienas iš Sąjūdžio aktyvistų, iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas. Diskusiją veda žalgirietis [Skaityti daugiau...]