Kam reikalingas nuosprendis, jei ir taip galima sodinti?

Šventos tiesos – nusikaltėliai turi sėdėti, o korupcija privalo būti išrauta su šaknimis. Tačiau triukšmingos STT, FNTT operacijos su kaukėtais pareigūnais, pusę paros trunkančiomis kratomis, įtariamųjų sulaikymu (ir uždarymu į areštines) 48 valandoms, pusmetį trunkančiais suėmimais ne visada baigiasi taip, kaip norėtų tyrėjai.
Būna, pareigūnams pritrūksta profesionalumo surinkti įrodymus, būna, įtarimai subliūkšta apskritai nesant nusikaltimo požymių. Kodėl pareigūnai nesiskubina surinktų įrodymų pateikti teismui, o tyrimai su įtariamųjų „pasisėdėjimais“ areštinėse ir tardymo izoliatoriuose beviltiškai užsitęsia? Ir ar visada būtina įtariamąjį iki teismo patupdyti už grotų? Kad žinotų?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo: signataras, teisininkas Egidijus Bičkauskas, seimo narys Vitalijus Gailius, buvęs seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas ir profesorius, teisininkas, filosofas Alfonsas Vaišvila. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.