Kovo 11-osios tautinės šventės dvasia išsiliejo centrinėje Lietuvos gatvėje. Gedimino prospekte už Lietuvą skandavo tūkstantinė savo Tėvynės patriotų minia. Trispalvėmis nusidažiusioje eisenoje žygiavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir net Rusijos. Po eitynių keletą renginio organizatorių pakvietėme pasidalinti įspūdžiais. Prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Latvijos Saeimos narys Imantas PARADNIEKAS, Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras SONGAILA, politologas Marius KUNDROTAS, Švedijos tautinių demokratų partijos pirmininkas Bjornas Liofas (Björn LÖÖF). Salėje taip pat buvo tautininkai [Skaityti daugiau...]

Seimo Antikorupcijos komisijai pakako vos savaitės išsiaiškinti FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Tyrimo epicentre atsidūrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskambinusi vasario 14-ąją buvusiam FNTT direktoriui ir nurodžiusi, kad šis privalo atleisti savo pavaduotoją. Šalies vadovė pati sugalvojo, kad be jokių įrodymų valstybėje galima nukirsdinti vieną ar kitą pareigūną? Ar prezidentės pagalbininkai patarė? Visuomenei įdomu išgirsti atsakymą, kas darosi valstybėje, kas jai vadovauja ir kuo remiantis jai vadovaujama. Prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo tema „Kam skambina prezidentė“ diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto [Skaityti daugiau...]

Latvijos valstybė prieš dvi savaites sulaukė milžiniško išbandymo – referendumo dėl antrosios valstybinės (rusų) kalbos priėmimo. Išbandymą išlaikė. Dauguma rinkėjų – 74,8 proc. – pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą tautinės mažumos (rusų) kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 24,88 proc. gyventojų. O referendume žmonės dalyvavo labai aktyviai – net 70, 73 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių. Ko lietuviai turėtų pasimokyti iš kaimynų? Juk Lietuvoje taip pat kurstomas tautinių mažumų nepasitenkinimas. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO [Skaityti daugiau...]

Šią diskusiją paskatino ne vien tik puiki Vasario 16-osios proga, bet ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirstantys skirtingi šios vienos iš svarbiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos datų vertinimai bei nuolatiniai lyginimai su kitomis valstybinėmis šventėmis. Visa tai rodo, kad klausimas, kokia yra Vasario 16-osios istorinė reikšmė žvelgiant iš šių dienų perspektyvos ir kaip ją suprasti turėtume mes – paprasti Lietuvos piliečiai – iki šiol nėra mūsų pačių atsakytas. Šioje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja istorikė [Skaityti daugiau...]

Nepaisant demonstruojamų pastangų Lietuvos biurokratinį aparatą sumažinti, rezultatų kol kas nematyti. Gyventojų vis mažėja, valdininkų daugėja. Latvijoje atvirkščiai – net Saeimos narių skaičių ketinama mažinti, nors įstatymų leidėjų ten ir šiaip mažiau nei pas mus. Ten – 100, pas mus – 141. Kodėl pas mus politikai ir valdininkai taip saugomi? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, pirmosios atkurtos Vyriausybės narys Albertas SINEVIČIUS, Seimo narys, buvęs ministras Julius VESELKA ir rašytojas Vytautas [Skaityti daugiau...]

Nepaisant demonstruojamų pastangų Lietuvos biurokratinį aparatą sumažinti, rezultatų kol kas nematyti. Gyventojų vis mažėja, valdininkų daugėja. Latvijoje atvirkščiai – net Saeimos narių skaičių ketinama mažinti, nors įstatymų leidėjų ten ir šiaip mažiau nei pas mus. Ten – 100, pas mus – 141. Kodėl pas mus politikai ir valdininkai taip saugomi? Apie tai ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo socialinių mokslų daktarė Jolanta SOLNYŠKINIENĖ, pirmosios atkurtos Vyriausybės narys Albertas SINEVIČIUS, Seimo narys, buvęs ministras Julius VESELKA ir rašytojas Vytautas [Skaityti daugiau...]

Iš praeitų metų Lietuvą labiausiai sukrėtusių įvykių turbūt būtent banko „Snoras“ bankrotas visuomenėje sukėlė daugiausia sumaišties ir klausimų. Dėl šio skandalo – kitaip to net nepavadinsi – kilo labai daug diskusijų tiek ekonomikos, tiek finansų sektoriuje, tiek ir tarp paprastų šalies gyventojų. Kita vertus, stebint tolesnę įvykių eigą iš šalies, vis labiau susidarė įspūdis, kad būtent Vyriausybė priiminėjo sprendimus ir buvo procesų priešakyje, o Seimas tarsi liko nustumtas į šalį. Žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas yra aukštesnė valdžios [Skaityti daugiau...]

Pernai iš Lietuvos emigravo 54,3 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas užims laisvą vietą? O gal grįš mūsiškiai, prasigyvenę, išsimokslinę ar šiaip Tėvynės išsiilgę? Bet gal Lietuva pasmerkta imigrantų okupacijai? Panacėja imigrantai ar ne – apie tai ir susirinkome pakalbėti ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius BITINAS, Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės apsaugos katedros vedėjas Justinas USONIS, Lietuvos Respublikos Seimo narys Mečislovas ZASČIURINSKAS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS. Pokalbį [Skaityti daugiau...]

„Vengrija gina santuokos instituciją kaip vyro ir moters sąjungą, sudarytą laisvanorišku sprendimu, ir šeimą, kaip tautos išlikimo pagrindą“, – tai ištrauka iš šių metų sausio 1-ąją įsigaliojusios naujos Vengrijos Konstitucijos, sukėlusios visuotinį pykčio priepuolį Europos Sąjungos politikams. Pagrindinis vengrų valstybės dokumentas gina ne tik tradicinę šeimą, vaikus, bet ir piliečių teisę į tautiškumą, čia akcentuojama krikščionybė, kaip pagrindinė šalies religija ir vienas pagrindinių dorovės stulpų. Apie tai, kodėl tautinės vertybės yra tokios „nepriimtinos“ ir kodėl jų, kaip „velnias kryžiaus bijo“ [Skaityti daugiau...]

Turbūt nėra mokyklos, nėra miestelio, nėra įstaigos, kur Sausio 13-oji nebūtų minima. Šiemet ji bus minima jau 21 kartą. Šia proga, kaip jokios kitos šventės metu, girdime daug gražių kalbų apie Tėvynę Lietuvą, meilę jai ir kovą už laisvę. Ir vis dėlto iki šiol per 21 metus apie Sausio 13-osios įvykius yra pasirodžiusi tik viena knygelė, išleista tais pačiais metais, kur įvykių liudininkai dalijasi prisiminimais. Kodėl šis laikotarptis taip istorikų apleistas? Kodėl jis neįdomus tiems, kurie dabar yra valdžioje? Galų [Skaityti daugiau...]