bankai

Bankai reikalauja nurodyti ne tik kokiose parduotuvėse kokias prekes perkate, bet ir kur dirbate, kiek uždirbate ir kokių pažinčių turite, bet ir tai, ar tarp jūsų artimųjų yra politikų. Nenurodysite – bankas atsisakys jums teikti paslaugas. Niekur nedingsite – nurodysite, nes atsiskaitymai grynaisiais vis labiau ribojami, o ir atlyginimas tikrais pinigais retai kur mokamas. Ar yra privatumo ribos? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis MASIULIS ir socialdemokratas Artūras SKARDŽIUS. Ringe teisėjavo žalgirietis [Skaityti daugiau...]

Banko kortele naudotis žmogui brangu – už kiekvieną operaciją tenka mokėti, prekybininkai ir paslaugų teikėjai irgi atiduoda dalį pajamų bankams, jei klientas atsiskaito kortele, o bankininkai irgi virkauja, kad pajamos nepadengia sąnaudų. Užburtas ratas? Užburtas: pernai „Swedbank“ uždirbo 592 mln. litų pelno, SEB – 470 mln. litų pelno. O juk atsiskaitant grynaisiais nei pirkėjas, nei pardavėjas niekam neturi sakyti nei „ačiū“, nei „labas“, nei „sudie“. Kam vis dėlto apsimoka kortelių, elektroninė bankininkystė? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo [Skaityti daugiau...]

Prieš 7-8 metus, kai paskolos buvo dalijamos į kairę ir į dešinę su minimaliais reikalavimais kredituojamiesiems, rodėsi, kad bankai – geriausi Lietuvos gyventojų draugai. Prasidėjus 2008-ųjų finansų krizei tapo aišku, kad draugystė buvo apsimestinė. Paimtos paskolos tūkstančiams piliečių tapo ir finansinio, ir moralinio žlugimo priežastimi. Ar žmonių pečius prislėgusią nepakeliamą naštą sutiko pasidalyti bankai? Ne… Apie tai naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas ARLAUSKAS, Lietuvos bankų klientų asociacijos [Skaityti daugiau...]