Savanorių maištas: Lietuvai rengtas 1926-ųjų scenarijus

Generalinė prokuratūra šį mėnesį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos, kuria jį kaltina trys Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai – Audrius Butkevičius, Bronislovas Genzelis ir Zigmas Vaišvila. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša motyvavo, kad dalis pareiškėjų nurodytų nusikaltimų tirti atskirose baudžiamosiose bylose, kurios nutrauktos dėl senačių ar įtariamųjų mirčių, o dėl V.Landsbergio nenustatyta patikimų duomenų, kad jis būtų užsakęs nusikaltimus ar trukdęs teisėsaugai juos tirti. Signatarai prokuroro atsisakymą apskundė.
1993 metų rugpjūtį ir rugsėjį visų žvilgsniai buvo nukreipti į pakaunės miškus, kur buvo susibūrę būriai ginkluotų savanorių. Ko iš tikrųjų jie ir kai kurie politikai siekė?
Šiandien aptariamai temai tiktų kadaise matyto filmo pavadinimas „Seniai praėjusių dienų aidai“. Prie jos grįžti paskatino įvairūs pastarojo meto politiniai įvykiai. Štai pernai pažymint 1987 m. Laisvės lygos pirmojo mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 30-metį, renginiui dirigavo toli nuo tų įvykių buvęs žmogus. Turiu omenyje Vytautą Landsbergį. Kai neleidžiama kalbėti buvusiems mitingo dalyviams prisiimant nuopelnus vien sau, iš tikrųjų kvepia siekiu perrašyti istoriją, noru būti visur pirmam, vieninteliam, nepakartojamam… O štai kitoje istorijoje, kai 1993 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Jono Maskvyčio vadovaujami savanoriai išėjo į mišką, V.Landsbergio vardas taip pat minimas. Bet apie jo vaidmenį stengiamasi nutylėti. O visai be reikalo. Kas tada vyko, turbūt gerai prisimena vidaus reikalų ministras?