Kiek dar sproginėsime ant KGB paliktų minų?

Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek Lietuvos gyventojų buvo tapę KGB talkininkais. Daugumą agentų bylų spėta išvežti į Rusiją. To laikmečio tyrinėtojams išvadas tenka daryti iš Lietuvoje likusių bylų, tačiau kiek jomis galima tikėti? Ar ta informacija patikima ir ar jos visuomet pakanka, kai žmogui kabinama KGB bendradarbio etiketė?
Prieš keletą savaičių viešojoje erdvėje buvo labai daug kalbų apie Teresės Birutės Burauskaitės vadovaujamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paviešintą žmonių, bendradarbiavusių su KGB, sąrašą, kuriame atsidūrė tokie žymūs mūsų kultūrininkai, kaip Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, taip pat kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš tikrųjų, tai sukėlė rezonansą visuomenėje. Aprimus aistroms ir emocijoms, šiandien dar kartą grįžtame prie šios temos. Gerbiamas Alvydai, dirbant su jumis Seime 2000-2004-aisiais ir vėliau, buvo pakankamai daug kalbų apie liustracijos reikalingumą, labai daug ginčų.Gal priminkite viso to meto darbą, kokie buvo bandymai ir nuomonės siekiant reglamentuoti šiuos dalykus. Ar iš viso tai reikėjo daryti?
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas ANUŠAUSKAS, buvęs Seimo narys ir NSGK pirmininkas Alvydas SADECKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.