Kęstutis KUPŠYS

Tapdama Europos Sąjungos nare, Lietuva (kaip ir kitos valstybės įstojusios į šią sąjungą 2004 metų gegužės 1-ąją) pasižadėjo įsivesti bendrąją Europos valiutą – eurą, kai tik atitiks konvergencijos (Mastrichto) kriterijus. Pasirengimas įvesti Lietuvoje yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų. Šiais metais, atsižvelgus į naujausią kitų šalių naujausią euro įvedimo (Slovakija, Estija) patirtį ir pasirengimą (Latvija) buvo atnaujintas Nacionalinis euro įvedimo planas ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos Latvija įsivedė eurą. Nors lyderiai džiūgavo dėl Latvijos tapimo 18-ta prisijungusia [Skaityti daugiau...]

„Auksas, kaip saugus prieglobstis, buvo sunaikintas, nes paaiškėjo, kad jis nėra saugus. Dėl šios priežasties daugelis žmonių mažina savo turimas aukso pozicijas. Teoriškai aukso kainą turėtų nustatyti vadinamoji rinka. Tačiau jau kurį laiką jokios rinkos pasaulyje nėra – nei aukso, nei akcijų. Šiomis „rinkomis“ taip smarkiai manipuliuojama, kad jos jau seniai neatspindi realios paklausos ir pasiūlos santykio. Juk į rinkas metami trilijonai jokiais ekonominiais rezultatais nemotyvuotų rezervinių valiutų, dolerių ir eurų. Nors auksas pinga ir visokie sorošai postringauja, kad neverta [Skaityti daugiau...]

Banko kortele naudotis žmogui brangu – už kiekvieną operaciją tenka mokėti, prekybininkai ir paslaugų teikėjai irgi atiduoda dalį pajamų bankams, jei klientas atsiskaito kortele, o bankininkai irgi virkauja, kad pajamos nepadengia sąnaudų. Užburtas ratas? Užburtas: pernai „Swedbank“ uždirbo 592 mln. litų pelno, SEB – 470 mln. litų pelno. O juk atsiskaitant grynaisiais nei pirkėjas, nei pardavėjas niekam neturi sakyti nei „ačiū“, nei „labas“, nei „sudie“. Kam vis dėlto apsimoka kortelių, elektroninė bankininkystė? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo [Skaityti daugiau...]

Prieš 7-8 metus, kai paskolos buvo dalijamos į kairę ir į dešinę su minimaliais reikalavimais kredituojamiesiems, rodėsi, kad bankai – geriausi Lietuvos gyventojų draugai. Prasidėjus 2008-ųjų finansų krizei tapo aišku, kad draugystė buvo apsimestinė. Paimtos paskolos tūkstančiams piliečių tapo ir finansinio, ir moralinio žlugimo priežastimi. Ar žmonių pečius prislėgusią nepakeliamą naštą sutiko pasidalyti bankai? Ne… Apie tai naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas ARLAUSKAS, Lietuvos bankų klientų asociacijos [Skaityti daugiau...]

Kas yra vertybiniai popieriai, kas yra privatūs pensijų fondai? Ar galima iš jų uždirbti? Galima, jei esi biržos makleris, kuris, būdamas savo srities specialistas, uždirba net per akcijų kritimus. Bet ar reikia į tokius dalykus veltis eiliniam gatvės žmogui, kuris, nesuprasdamas kuo rizikuoja, perka vertybinius popierius. Gal geriau pinigus investuoti į gamybą, kuri kuria konkretų gaminį, produktą. Apie tai diskutuota „Žalgirio” apskritojo stalo diskusijoje. ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS, asociacijos „Už [Skaityti daugiau...]

Lietuvos valstybė Lietuvos piliečių vardu pasamdė du giminingų kompanijų specialistus – laikinąjį administratorių „Snoro“ bankui uždaryti Saimoną Friklį (Simon Freakley) ir bankroto administratorių „Snoro“ turtui išparduoti Nilą Kuperį (Neil Cooper). Vieno veikėjo 8 dienų paslaugos kainavo 17 mln. litų, kitas per 3 mėnesius išleido 60,9 mln. litų ir dar už darbą pareikalaus nemažos sumos. Užtat nukentėję indėlininkai ir investuotojai atgaus prarastas lėšas? O gal ką nors už tai gaus visuomenė? Bent eilinę pamoką, kad užsieniečiai čia atvyksta tik prisipildyti savo [Skaityti daugiau...]